Raganiukės teatro premjera – Stebuklinga spanguolė

Raganiukės teatro premjera – ekologiškiausia lietuvių pasaka vaikams

Stebuklinga spanguolė

Balandį Raganiukės teatro kūrybinė grupė pasitiko vaikus ir jų tėvelius su ilgai laukta lietuviškos gamtos pasaka – spektaklio „Stebuklinga spanguolė“ premjera. Beveik 20 metų lietuviškos gamtos žodžio vaikų teatre laukęs nacionalinės premijos laureatės Jurgos Ivanauskaitės kūrinys rado tinkamiausią laiką ir vietą. Šiandien vis garsiau kalbame apie nykstančias gamtos jėgas, įsibėgėjusius ekologinės grėsmės pėdsakus žmogaus kūne ir sieloje, todėl menas, ypač skirtas vaikams, neturi likti abejingas šiai opiai problemai – sako spektaklio režisierė Rita Urbonavičiūtė. Gamta yra didžiausias meno kūrinys, stebuklas ir arčiausiai mūsų kūnų slypinti paslaptis. Pasakos, gamtos ir meno draugystė suvienijo vaikus ir jų tėvelius „Raganiukės teatre“ įvykusios „Stebuklingos spanguolės“ premjeroje. Jie galėjo pažvelgti iš arčiau ir pajausti nekasdiene kalba bylojantį gamtos pulsą, atverti savo širdis į fantastinius personažus įsikūnijusios gamtos kalbai, kuždesiui, melodijai ir skoniui. Lietuvių mitologijos vaizdiniais, kiekvienus savaip liečiančia M. K. Čiurlionio muzika ir teatro sienas pripildančiais jo tapybos kūriniais žaidžiantis spektaklis rimtai ekologijos temai suteikė meniškumo, estetinės žaismės.

„Stebuklingos spanguolės“ dailininkė – scenografė didžiuliam J. Ivanauskaitės fantazijos lobynui sukūrė išskirtines dekoracijas, kaukes. Raudonosios skraistės fone, savotiškame lietuvių gamtos metraštyje, aktoriai sukūrė vėjo ir šešėlių šokį, kuriame gamta atskleidė savo sielos kalbą. Video projekcijose regimos lietuvių gamtos motinos Karalienės Milžinės akys stebėjo žiūrovus, kvietė i žvilgsnio gelmėje pasirodančią jos ir mūsų pačių sielą. Spektaklio pradžioje regime liūdnąjį, teršiamos Karalienės Milžinės rūbą, o pabaigoje sudaužyto pasaulio veidrodžio šukių keliu ateinančią vilties drabužiu apsigaubusią Karalienę.

Spektaklyje vaikai ir tėveliai galėjo išgirsti taikos žinutę nešančias Beatles dainas, kurios lietuviškam gamtiniam žvilgsniui suteikė pasaulietiškumo atmosferos. „Stebuklingos spanguolės“ kūrybinė grupė – vaikų kultūrai pasišventusi režisierė R. Urbonavičiūtė, aktoriai L. Jakštytė, L. Barauskas, Zuzana ir mažoji „Raganiukės teatro“ vaikų akademijos aktorė Luka buvo labai arti žiūrovų, kūrė bendrumo atmosferą gamtos puoselėjimo akivaizdoje. Mistiškiausią ir didingiausią spektaklio heroję, gamtos motiną Karalienę Milžinę įkūnijo daug metų vaikų teatre vaidinanti aktorė L. Jakštytė. Karalienės Milžinės vaidmenyje L. Jakštytė atskleidė šokio, plastikos ir netgi pantomimos technikas, kuriomis pati gamta pasirodė per harmonijos ieškantį šokį, muziką, bekalbius prisilietimus prie žiūrovo. Komišką Džono Lenono gerbėją, Čepkelių raisto vuoklį įkūnijo „Raganiukės teatro“ aktorius L. Barauskas, jau daug metų džiuginantis mažuosius žiūrovus savo subtiliu humoro jausmu, drąsia vaidyba.

Spektaklio metu vaikai sužinojo apie žmogaus daromą žalą gamtai, branduolinius bandymus, kancerogenines medžiagas ir kitus besaikio aplinkos išnaudojimo nešamus pavojus. Spektaklio herojai – gyvūnų, augalų personifikacijos, kūrė komiškus kontrastus, netikėtas perversijas scenoje. Maistą žmogui dovanojantį pievų stalą laikė liūtas, kurio grėsmingame riaumojime girdėjome ne pyktį, o nusivylimą greito vartojimo liūne brendančiu žmogumi. Sutikęs į Čepkelių raistą atklydusią mergaitę Alisą, jis pajuto švelnumą, viltį, suprato, kad vaikai gali pakeisti pasaulį ir padaryti jį gražesniu. Spektaklyje liūtas padovanojo mergaitei varpelį, vilties ženklą, gyvo skambesio metaforą.

Šie ir kiti J. Ivanauskaitės ekologinės pasakos vaikams personažai kartu su alegoriškai perteiktomis gamtos stichijomis susitelkė teatro scenoje atkurtame švariausiame Lietuvos gamtos lopinėlyje – Čepkelių raiste. Tai dar vienas priminimas mažajam Lietuvos žiūrovui. Neišpasakyto grožio erdvėje, Čepkelių raiste augančios spanguolės simbolizuoja lietuviškąjį ekologijos skonį. Ekologiškiausios lietuvių pasakos pradžioje žiūrovai pamatė kaip pro sintetinės, gyvybės netenkančios žalumos kilimą iš paskutinių jėgų, skausmingu plastikos judesiu išdygo didžiulė spanguolė. Gimimą supančioje tyloje vaikai ir jų tėveliai galėjo pajausti skausmą Lietuvos grožio viduje, viltį jos širdies pulsu pasirodančiame raudonume.

Šviesos gaubiama spanguolė yra Lietuvos kūrinijoje pasirodantis poetinis pasaulio, gamtos veidrodis. Atrodytų rūgšti ir vartotojų pasauliui nepatraukli uoga talpino savyje visą skonio karalystę. Grožis reikalauja laiko, kiekviename gamtos kūrinyje atsiskleidžia viso pasaulio skonis – netiesiogiai sako spektaklio herojai. „Stebuklingos spanguolės“ kūrybinė grupė siekė parodyti, kad būdamas gamtos vaiku, žmogus pats ją nešiojasi savo viduje, patiria pasaulį įvairiai – karčiai, rūgščiai, gaiviai, saldžiai, aštriai. „Stebuklingos spanguolės“ kūrybinė grupė suteikė vaikams galimybę pajausti jų kūne tvyrantį pasaulio skonį, pajausti savo paties neišsemiamumą, jautrumą juos liečiančiam pasauliui.

Režisierė R. Urbonavičiūtė siekė vaiko kūrybinius, pažintinius pradus atskleidžiančio spektaklio, todėl nuostabos akimirkos regimam vaizdui, girdimam žodžiui ir melodijai buvo vienas svarbiausių spektaklio tikslų. Savo akmeninėse tvirtovėse plytinčios žinios nepasiekia vaiko jausmų taip giliai, kaip estetinis, liūdesio, juoko ir susimąstymo akimirkas telkiantis gyvas santykis su savimi ir aplinka. Neatsitiktinai prieš spektaklį vaikams buvo suteikta maloni kūrybinė užduotis – ant personifikuoto lietuviškos gamtos, Karalienės Milžinės, apsiausto kartu su teatro dailininke nupiešti pagalbos prašančius nykstančius augalus, gyvūnus. Spektaklio pabaigoje vaikai pamatė jų pačių rankomis sukurtą apsiaustą dėvinčią Karalienę Milžinę, savotiškai glaudžiančią šalia savęs ant apsiausto paliktus jų sielos pėdsakus.

Lina Malaškevičiūtė