Pepė Ilgakojinė yra tikrai nepaprasta mergaitė. Ji finansiškai nepriklausoma, nes turi maišą auksinių. Ji šaudo iš pistoleto ir plaukioja septyniose jūrose. Ji yra ir įžūli, ir maloni, gali pakelti arklį ir išjudinti patį stipriausią vyrą pasaulyje, galingąjį Adolfą.
Ši mergaitė – maištininkė, ir nuo 1945 m. ji padeda išsilaisvinti vaikams visame pasaulyje. Savo pasakojimų pasaulyje Pepė gelbsti vaikus nuo suaugusiųjų įstatymų ir pasenusių taisyklių mokykloje. Ji visus vaišina limonadu, gina silpnesnius ir nuskriaustuosius. Štai kodėl ji labai nemėgiama diktatūrinėse ir konservatyviose valstybėse, draudžiama ir cenzūruojama suaugusių.
Galbūt kritikai ir cenzoriai, būdami suaugę, šiek tiek per daug rimtai žiūri į Pepę. Vaikai žino, kad Pepė elgiasi neteisingai, kai vakarėlyje sode geria limonadą iš ąsočio. Nepaisant to, ji, kaip ir kiti populiarūs knygų veikėjai, turi įtakos jų mąstymui ir elgesiui.
Pepė yra įdomi, nes ji griauna įprastines nuostatas apie tai, kaip turi elgtis mergaitės, net šiek tiek išjuokia suaugusiųjų lyčių vaidmenis. Nors ne visi suaugusieji nori, kad mergaitės taptų tokiomis pat stipriomis, drąsiomis, nevaržomomis, linksmomis, maištingomis ir pramuštgalvėmis kaip Pepė, bet ji suteikia mergaitėms daugiau laisvės. Mergaitėms, kurios jau pasivijo berniukus,– o jiems juk nuo seno leidžiama būti labiau netvarkingais ir smarkiau išdykauti.
Astrida Lindgren, rašydama nuostabias istorijas apie šią nepaprastą mergaitę, sukūrė mūsų dienų heroję. Visame pasaulyje mergaitės, girdėdamos Pepės istorijas, gali tapti linksmesnės, šiek tiek drąsesnės ir tikėti savo galimybėmis. Pepė Ilgakojinė daro stebuklus! 👧
– Strazdanos? Man jos patinka! Labas rytas! – sveikinasi Pepė.
Pasisveikinkite su Pepe ir jūs.
You must log in to post a comment.